Žmonėms su Spina Bifida diagnozuojamas daugelis ortopedinių deformacijų. Apie 30-50% vaikų turi įgimtas arba įgytas klubų dislokacijas. Taip pat, vaikams su mielomeningocele būdingi įvairios formos stuburo iškrypimai: skoliozė, kifozė, lordozė. Pas daugumą vaikų stuburo deformacijos yra neuroraumeninės ir išsivysto vaikystėje, apie 15% šių deformacijų gali būti įgimtos (Özek, Erol, Tamai, 2008).
Ortopedines deformacijas sąlygoja įgimtos skeleto anomalijos, raumenų silpnumas ir jėgos disbalansas, asimetrinis paralyžius, spastiškumas, patologiniai kaulų lūžiai („Mielomeningocelė: medicininiai, pedagoginiai ir socialiniai aspektai“, 2011).
Neurologinis pažeidimas taip pat lemia įvairias pėdų deformacijas. Virš 50% vaikų su mielomeningocele turi šleivapėdystę (talipes equinovarus). Esant šiai deformacijai, pėda būna pakrypusi į vidų horizontaliojoje plokštumoje (metatarso adductus komponentas), sagitalinėje plokštumoje kulnas pakilęs (equinus komponentas) ir padas įgaubtas dėl priekinės pėdos dalies palinkimo (cavus komponentas), frontalinėje plokštumoje pėda pasukta į vidų (varus komponentas). Pėda deformuojasi dėl netaisyklingos šokikaulio padėties virš kulnakaulio (1.2.2 pav.).
30% šios populiacijos vaikų turi calcaneus (calcaneovarus ar calcaneovalgus) deformaciją. Dažniausiai ji pasitaiko vaikams su L5-S1 lygio pažeidimu. Šita deformacija išsivysto, kai priekinis blauzdos (tibialis anterior) raumuo spastiškai susitraukia, o plantariniai fleksoriai (gastrocnemius/ soleus) būna paralyžiuoti (1.2.3 pav.).
1.2.2 pav. Talipes equinovarus deformacija (Erol, Tamai, 2008). |
1.2.3 pav. Calcaneovalgus deformacija (pėda fiksuota nenormalioje dorzileksijos padėtyje; šokikaulio valgus pakrypimas) (Erol, Tamai, 2008) |
Cavus deformacija būdinga vaikams su stuburo sakralinės dalies pažeidimais (1.2.4 pav.). Šios deformacijos priežastis – spastiškas priekinio blauzdos raumens ir pirštų lenkiamųjų raumenų susitraukimas. Deformacijos tipiškas požymis – sugnybę pirštai. Cavus deformacija dažnai progresuoja ir sukelia antrinį varus pėdos pakrypimą, nes dėl blauzdos tricepso paralyžiaus vaikas vaikštant aktyvina kojos nykščio ir ilguosius pirštų lenkiamuosius raumenis (Erol, Tamai, 2008).
1.2.4 pav. Cavus deformacija (Erol, Tamai, 2008). |
Neurologinių ir ortopedinių defektų visuma: ryškios kojų ir pėdų deformacijos, ribotas judesys per blauzdinį pėdos ir pašokikaulinį sąnarius, raumenų silpnumas ar spastiškumas, jutimo sutrikimai neleidžia pėdai normaliai funkcionuoti ir labai apsunkina arba padaro neįmanomu vaikščiojimą.